treneris-300x176Ši kartą ne tiek apie sportą, kiek apie tai, kas aplink jį. Tiem kas pradeda sportuoti itin svarbus faktorius treniruotėse yra treneris. Ir nenuostabu – juk tai žmogus, kuris turėtų atverti sporto pasaulį, pamokyti ir palaikyti kai sunku. Todėl šį kartą apie jį. Koks turėtų būti treneris, kad sportuoti būtų lengviau?

Mintis parašyti tokį straipsnį kilo visai neseniai. Kadangi aš treniruojuosi be trenerio pagalbos, niekad ankščiau nesusimąsčiau, koks pradedančiam svarbus gali būti šis žmogus. Mintis parašyti tokį straipsnelį kilo tuomet, kai pastebėjau vienos trenerės darbą su naujoke, pirmą kartą atėjusią pasportuoti į salę. Galbūt po tokio straipsnio, didesnių sporto klubų savininkai, kurie samdo „trenerius“, labiau pamąstys apie tai, kokį žmogų reikėtų priimti į darbą, o nesirems vien „pripustų raumenų“ argumentu treneriams vyrams ir idealaus užpakalio reikalavimu trenerėms merginoms.

Aš pažystų daug profesionalių sportininkų (kalbu apie įvairų sportą) ir žinau vieną – tikri profesionalai susiduria su gana rimta problema. Jie dažniausiai neturi gerų bendravimo įgūdžių ir jiems būtinų dalykų – geros iškalbos, plataus akiračio, gerų bendrųjų žinių. Tačiau tai nereiškia, kad jie kvailesni ar panašiai, tiesiog profesionaliai treniruojantis praktiškai nebelieką laiko ir jėgų kam nors kitam. Bendravimas dažniausiai apsiriboja tik bendravimu su treneriu, na, jeigu pasiseka – su komanda.

Tokie profesionalai (esami ar buvę) yra labai patrauklūs sporto klubų savininkams, nes jų kūnas tikrai gerai ištreniruotas, kas savininkų manymu yra būtina klubo įvaizdžio formavimui. Jie mano, kad naujiem lankytojam padarys efektą – „štai kokių rezultatų galite pasiekti mūsų klube“, tačiau, dauguma atveju tai yra itin klaidingas suvokimas.

Sportui, mano manymu vieną didžiausių reikšmių turi psichologija. Sportas, nesvarbu, kad daugelis to nenorės pripažinti, – yra tikrai sunkus užsiėmimas. Siekiant rezultatų jame, reikia įdėti daug darbo. Tam, kad „peržengtum“ save, dažnai reikia ne tik noro sulieknėti, bet ir motyvacijos ir valios. Treneris, turi būti tas žmogus, kuris visus šiuos sunkius dalykus sugebės padaryti lengvesniais. Todėl akivaizdu, kad klubams reikia ieškot ne pripumpuotų žmonių, o tų kurie gali būti labai geri pakeleiviai klientui sportuojant. Tik tokiu atveju pradėjęs sportuoti nemes, o tuo pačiu ir skleis sporto naudą kitiems.

Treneris, turi būti komunikabilus. Pirmą kartą atėjęs į salę žmogus treniruotes su treneriu pasirenka tikrai ne dėl to, kad labai pergyvena dėl to, kad nemokės tinkamai atlikti pratimų. Jam, tam tikra prasme, reikia draugo, kuris supažindintu su šiuo pasauliu ir taptu savotišku pakeleiviu. Todėl, man tikrai keista yra matyti, kai pripumpuoti vyrukai ar lėlyčių figūras turinčios „trenerės“ atėjus naujam žmogui su juo pradeda bendraut nelyg būtų pasaulio bambos. Pasisveikinimas su tokiu tonu, kad žmogus gali suprasti „darau paslaugą tau, greit tik klausyk mano informacijos“ atėjusio naujoko tikrai nenuteiks geriau. Mano nuomone, treneris turi „spinduliuoti“ mokėjimų bendrauti. Taip pat jis turi mokėti pažinti žmones, kad sugebėtų suprasti ko reikia konkrečiai kiekvienam žmogui.

Psichologija yra dar svarbiau nei bendravimas, nes jei nesuprasi ir neperprasi savo mokinio – negalėsi perteikti jam teisingos informacijos, nes jis arba neišgirs arba nenorės priimti informacijos jei treneris ją pateiks remdamasis tik tuo, kokia dėstymo metodika atrodo geriausia jam. Vieni žmonės mėgsta kad jiems įsakinėtų, kiti, kad prašytų, treti mėgstą informaciją gauti juoko formą ir t.t. Taigi, treneris turi pažinti ir iškart įvertinti, kokio bendravimo reikia su naujoku.

Maža to, treneris turi ir matyti kokio lygio žmogaus pasiryžimas sportuoti ir stengtis prie to prisitaikyti. Jei ateina žmogus, kuris atrodo rimtas, užsispyręs ir valingas, visuomet galima su juo dirbti „rimtai“. Žmonės, kurie turi didelį antsvorį, kaip taisyklė yra pritingintys, taigi su tokių negalima perspausti (nors svorio metimas didelio spaudimo reikalauja), tačiau negalima ir per daug atleisti, nes jei žmogus nematys rezultatų – jis visuomet kaltins trenerį, sportą ar savo lėtą medžiagų apytaką, bet ne savo tingumą. Ir tokių žmogaus perpratimo variantų yra tikrai daug. Bet faktas lieka tas, kad treneris turi sugebėti „žaisti“ su savo auklėtiniais.

Be  to, treneris turi būti ir geras klausytojas. Sportuojančios moterys arba pagyvenę vyrai, kurie ateina į sporto salę labai dažnai ieško ne sporto teikiamos naudos, o galimybės pabendrauti, išsipasakoti ir t.t. Todėl turint tokį mokinį negalima pamiršti paklausti jo, kaip jam sekasi darbe ar panašiai. Kita vertus, yra tikrai nemažai ir tų, kurie ateina sportuoti rimtai. Tokiems dažniausiai reikia tik suteikti informaciją ir netrukdyti dirbti.

Žinoma, negalima paneigti ir to, kad išvaizda turi reikšmės treneriui. Tikrai jausitės keistai, jei jus treniruos 170 cm ūgio, 75 ar 80 kilogramų sverianti mergina. Tačiau, nemanau, kad vyrui treneriui būtina būti kaip iš „Animal Pak“ reklaminių nuotraukų, o merginoms būti „lėlėms“. Treneris svarbiausia turi turėti galvoje, o ne ant krūtinės ar užpakalyje. Atminkit tai sporto klubų savininkai.

Na ir pabaigai, tikiuosi, kad kada nors patys savininkai sporto klubų ieškos žmonių su galva. Išmanančių ne tik sporto specifiką, pratimus ir programų sudarymo pagrindus, kurie atrodo kaip Mr. Universal laimėtojai, o ir tų, kurie tą specifiką, pratimus ir programas sugebės tinkamai perteikti, taip ne tik pamalonindami mokinius jų pačių pasiektais rezultatais, bet ir populiarindami sportą, kaip efektyvaus ir kokybiškesnio gyvenimo priemonę.

Turite savo pastebėjimų? Parašykite komentaruose!