Daugelis pradėjusių sportuoti daugiau ar mažiau mato savo galimybes, tačiau sportuojant reikia ne tik jas išnaudoti, tačiau ir progresuoti. Jeigu žmogus sportuoja visuomet su tokiais pačiais svoriais, pakartojimų skaičiais ir t.t. – progresuoti ir save motyvuoti yra kur kas sudėtingiau.

Ir išties, jei jūsų tikslas ne tik atsakyti į klausimą kiek „stumi (spaudi) nuo krūtinės?“, bet tolygiai daryti progresą visose pratimuose, jums ilgainiui gali pasirodyti, kad sportuojate beprasmiškai – iš akies užsidedamas svoris treniruoklyje, arba pastovus pakartojimų skaičius, kai regis apkrovos akivaizdžiai nedidėja, gali varyti į tikrą neviltį. Tokios problemos sprendimas – treniruočių dienoraščiai arba apskaita.

Kam jie reikalingi? Pirmiausia tam, kad tinkamai nusistatytumėte ir laikytumėtės savo programos. Turbūt ne vienam yra nutikę taip, kad atėjus ir prisėdus prie treniruoklio, nebepameni, kiek praėjusį kartą svorio užsidėjai. Ir tai natūralu – sportuojant rimtai, pratimų skaičius dažnai būna didelis, todėl sunku atminti visus treniruoklius, priėjimų ir pakartojimų skaičius.

Čia mus gali išgelbėti treniruočių dienoraščiai, kuriuose būtų sužimėta ne tik programa (pratimas ar treniruoklio numeris), tačiau ir jūsų progresas. Jei sportuojate su treneriu, greičiausiai jis paruoš kažką panašaus jums, nors dažniausiai treneriai apsiriboja elementarių treniruočių programų surašymų. Internete, taip pat yra atsisiųsti panašių programų, kurios skirtos treniruočių progreso stebėjimui. Tačiau dauguma jų kainuoja ir gana nemažai, turint omenyje tai, kad jų funkcija sukurti kompiuterinę arba spausdintą lentelę, kurioje jūs patys viską turėtumėte įrašyti.

Sprendimas, šioje vietoje, yra labai paprastas. Neabejoju, kad visi lankytojai moka naudotis Word, Exel arba panašiomis programomis. Pasinaudojus jomis susidaryti tokią treniruočių stebėjimo lentelę tikrai nesunku. Tokiame šablone turėtų būti nurodyta – treniruotės diena, pratimai, pakartojimų skaičius ir svoriai, su kuriais jūs dirbate (svorį įrašote po pratimo arba treniruotės ranka). Taip pat galite įsirašyti pradinį savo svorį (dažnai treniruočių metu žmonės siekia svorio pokyčių) ar pan. Tokį dokumentą reikia pasiruošti mažiausiai mėnesiui, nes savaitės ar dviejų progreso stebėjimas yra bevertis laiko švaistymas. Taip yra dėl to, kad sportas labai dažnai reikalauja kur kas didesnių laiko tarpų rezultatui pasiekti.

Ką tai duos? Pirmiausia, toks dokumentas suteiks jūsų treniruotei daugiau disciplinos. Ji treniruojantis yra būtina. Antra, jis suteiks treniruotėms efektyvumo – šiandien treniruodamiesi su 20 kilogramų „drugelio“ treniruoklyje, po kiek laiko prie jo žinosite, kad turite užsidėti kiek daugiau, nei 20 kilogramų. Trečia, savo progreso stebėsena jums suteiks daugiau motyvacijos ir neleis paskęsti sporto rutinoje, kuomet jau nebepameni kiek laiko sportuoji, o progreso visiškai nematai. Kita vertus, tokios informacijos kaupimas bus jums tarsi treneris, kuris primins jums, jei jūs kurį laiką tinginiausite.

Todėl, pasidarykite tokio tipo dokumentą – kompiuterije ar atspausdintą. Kaip jums patogiau. Jeigu jau labai tingite, galite pasinaudoti sportuok.info paruoštu šablonu, kurį, be abejo galite tobulinti ir moduliuoti kaip jums patogu. Tai labai paprastas ir elementarus dokumentas, tačiau, tinginių skundai nepriimami : )

Atsisiųskite dokumentą iš čia.

Dažnai tiek internete, tiek sporto salėse tenka matyti liūdną vaizdą – žmonės užsidegę nori pradėti sportuoti, ieškosi informacijos, perka drabužius, treniruoklius, maisto papildus ir kt. Tačiau, laikui bėgant, entuziazmas pradeda slūgti..O galiausiai žmogus išviso nustoja sportuot. Kodėl?

Žinoma, tikslių priežasčių būti negali, tuo labiau, kad kiekvienas iš mūsų yra kitokia asmenybė. Todėl, išvadų ir tikslios formulės, kaip išvengti to niuraus laikotarpio, žinoma, čia nepateiksiu. Bet galima pamąstyti apie kelias galimas priežastys.

Pirma priežastis, būtų ta, kad žmonės entuziastingai pradėję sportuoti, paprasčiausiai perspaudžia save. Pasiima per sunkias programas, tokiu būdų per smarkiai apkraudami savo organizmą, kuris natūraliai pavargsta. Tai, kad esate jaunas ar jauna, nereiškia, kad galite viską. Dirbdamas žmogaus organizmas vargsta, tuo pačiu metu vargindamas ir kūną ir mintis. Čia turbūt geriausias palyginimas būtų studentų sesijos. Ar pamenate posakį – vienos nakties per mažai. Su sportu lygiai tas pats, jūs bandote įšokti į režimą. Skirtumas tik tas, kad studijų laiku, esate jau kažką girdėję, be to egzaminai tęsiasi mėnesį… Sporto rezultatams reikia daugiau laiko, taigi ir daugiau organizmo jėgų. Todėl čia geriausias patarimas būtų – neperspauskit. Pradžioje pratinkite kūną, ir tik pripratinę imkitės didesnių krūvių. Be to, vartokit maisto papildus, vitaminus. Sportuojant organizmui reikia kur kas daugiau energijos.

Antra priežastis, būtų didelis užimtumas. Tiesa, aš laikau, kad tai yra pasiteisinimas. Tačiau dienos režimas tikrai įtakoją norą sportuoti. Bet ne dėl to, kad jūs neturėtumėte laiko sporto salei. Tai ne pasiteisinimas. O dėl to, kad dirbant įprastu režimu jūs jau sunaudojate begalę organizmo resursų, o pradėję sportuoti, jų naudojimą dar padidinat. Taigi, jei esate užimtas, daug dirbantis žmogus – ne tik prie sporto eikit palaipsniui, bet taip pat vartokite maisto papildus, kurių jūsų organizmui reikės dar daugiau.

Trečia, bene dažniausia priežastis, kurios sau negali pripažinti daugelis sportuojančių – rezultatų nebuvimas. Žmogus pradėjęs sportuot yra nusiteikęs tam, kad jo entuziazmo sąlygotas didelis darbas atves ji prie greitų rezultatų. „Mėnuo ir mano gražus užpakaliukas, aš juk dirbsiu, daug sportuosiu“, – nejučia sau sako sportuojančios merginos. „Mėnesis, kitas – ir mano krūtinė bei pečiai atrodys įspūdingai“, – taip pat nejučia save apgaudinėja vaikinai. Praeina mėnuo, o užpakalis sudribęs, o krūtinė palietus vis tiek jaučiasi kaulai. Garsiai to žmogus nepripažįsta, bet faktiškai – jis suabejoja savim, galimybe pasiekti savo norų. Juos pasiekti įmanoma. Ir net kiekvienam, bet reikia atsiminti tai, kad rezultatai per dieną neateina. Neateina jie ir per mėnesį ar kitą. Sportas, gražus kūnas ir gera savijauta, tai yra besitęsiančio proceso pasekmė. Juk nesitikite, kad gavus 10 mokykloje ar per egzaminą universitete, jus laikys genijumi ir iškart įteiks diplomą ir duos darbo. To nebus. Kaip ir nebus labai greitų rezultatų sporte. Ir kuo jus tai greičiau suprasite, tuo jums bus lengviau kasdien minti sporto klubo slenkstį.

Ketvirta priežastis – rimto tikslo neturėjimas. Po teisybei, tikslus turi visi, tačiau to nepripažįsta. Profesionalų, žinoma, tikslai visiškai kitokie nei mėgėjų, tačiau, net tas, kuris įrodinėja „begiojantis savo malonumui“, po teisybei turi kažkokių tikslų, kurių, gal net sau bijo pripažinti. Būtent tas nesugebėjimas sau pripažinti ir veda prie to, kad žmogus meta sportą. Juk kur kas sunkiau yra turėti tikslą, ir jo atkakaliai siekti. Geriau sakyti, – „sportuoju dėl savęs“, taip teisinantis tiek prieš save, tiek prieš kitus, kuriems apsigyrei pradedamas(ma) sportuoti. Taigi, sportuodami pastoviai kelkite tikslus sau. Net galite apie juos papasakoti kitiems, tai apmažins tikimybę to, kad po mėnesio nenueisite į sporto salę sakydamas (a), kad sportuojate dėl savęs, o jums nebeįdomu ir nematote naudos. Tokių tikslų susidarymas ir siekimas, bei pasiekimas jums ne tik leis nenustoti sportuoti, bet ir jausti didesnę pagarbą sau, ne tik dėl to, kad pasiekėte tikslų, bet ir dėl to, kad nepalūžote tik pradėję teisingą kelią.

Tik turintis tikslus žmogus pasiekia ko nors gyvenime, versle ir t.t. Tas pats galioja ir sporte. Bet koks sportas negali būti TIK laiko leidimas ar stūmimas. Jeigu jūs sportuojate, jūs turite turėti tikslą. Tai vienas svarbiausių, jei ne svarbiausias dalykas sporte. Be tikslo, sportas tampa nebe sportu o tiesiog laiko leidimu.
Tikslas sporte, kaip ir gyvenime gali būti labai įvairus. Bet labai svarbu jį turėti ir jo siekti. Tikslas sporte gali būti išreikštas daugeliu matų – kilogramais, metrais, minutėmis, svoriais, pasipriešinimu ir kt. Iš esmės koks jūsų tikslas nėra taip svarbu, kaip tai ar jis yra apskritai.
Turėkite tikslą, nes tik turėdami jį darysite pažangą, turėsite motyvaciją ir tik jo pagalba pasieksite savo užsibrėžtų tikslų. Neikite sportuoti „taip sau“, eikite, kad kitą dieną nubėgtumėte greičiau, pakeltumėte daugiau. Tai darydami jausitės fiziškai, o svarbiausia, morališkai geriau. Turėdami tikslą, jus neeikvosite savo laiko, o jį investuosite į gražesnį kūną, didesnę jėga ar tiesiog geresnę savijautą.

Mėgėjiškai sportuojant patys svarbiausi etapai yra du. Svarbiausia yra pradėti ir vėliau, kai būna labai sunku – nesustoti. Žmogus jau taip sukurtas Dievo, kad suranda šimtus priežasčių, kodėl jis rytoj dar negali nueiti į sporto salę. Blogai yra tai, kad tai dažniausiai ir būna tik pasiteisinimai, o sporto salės lankymas į darbotvarkę taip ir neįtraukiamas… Todėl keli patarimai mąstantiems apie būtinybę sportuoti, tačiau, vis randantiems priežasčių to nepadaryti.

Continue Reading