Žurnalistika – ne profesija, o gyvenimo būdas

0

lkkaGegužės 6 d. Lietuvos kūno kultūros akademijoje vyko konferencija – diskusija tema “Sporto žiniasklaidos raidos tendencijos Lietuvoje“, kurios metu buvo aptariami tokie aspektai kaip verslo interesų ir objektyvumo suderinamumas, moderniųjų technologijų įtaka sporto žiniasklaidai bei sporto žurnalistui reikalingos kompetencijos.

Renginyje dalyvavo sporto komentatorius L. Kunigėlis, žurnalo SPO, laikraščio SPORTAS direktorius R. Šimkus, žurnalų SPO, LENGVOJI ATLETIKA, laikraščio SPORTAS vyr. redaktorius A. Gimžauskas, interneto portalo www.krepsinis.net vyr. redaktorius R. Burnšteinas, fotoreporteris T. Tumalovičius ir kiti sporto žiniasklaidos ir sporto organizacijų atstovai, taip pat turizmo ir sporto vadybos bei treniravimo sistemų studijų programų studentai, LKKA dėstytojai, sporto savanoriai.

Konferencijos moderatorius lektorius Saulius Kavaliauskas pateikė šiuo metu Lietuvos sporto žiniasklaidoje aktualius klausimus. Diskusijos metu vyravo draugiška atmosfera, netrūko šmaikščių pasisakymų bei juokingų komentarų.

Renginio metu buvo išskirtos pagrindinės sporto žiniasklaidos problemos, susijusios su balansavimu tarp objektyvumo ir verslo interesų: reklamos kontraktų trūkumas, dėl kurių mažėja sporto žurnalistų honorarai, įtakojantys sporto leidinių kokybę bei vartotojų nepasitenkinimo didinimą; korespondentų sugebėjimas atrinkti tinkamą publikuoti medžiagą nuo netinkamos; didelė žiniasklaidos priemonių savininkų įtaka korespondentų darbo metodams.

Aptariant naujausių technologijų įtaką sporto žiniasklaidai, visi diskusijos svečiai sutiko, kad žmogiškasis faktorius vaidina svarbiausią vaidmenį, o naujausios technologijos tik padeda operatyvumui. Anot žurnalo SPO ir laikraščio SPORTAS direktoriaus R. Šimkaus, svarbiausia yra idėja, kurią parduosi, tik tada technologijos pagelbės. Žurnalų SPO, LENGVOJI ATLETIKA bei laikraščio SPORTAS vyr. redaktoriaus A. Gimžausko teigimu, naujausios technologijos padarė ir neigiamą įtaką žurnalisto ir pašnekovo glaudžiam ryšiui, kadangi šiuolaikinis bendravimas vyksta telefonu ar internetu, kas ne visada atskleidžia realią situaciją.

Diskutuojant apie sporto žurnalistui reikalingas kompetencijas, A. Gimžauskas pabrėžė, jog žurnalistika – ne profesija, o gyvenimo būdas. Geras žurnalistas dega noru išsiskirti iš kitų kolegų. L. Kunigėlio teigimu, svarbiausia yra gebėjimas reikšti mintis bei entuziazmas, nes dirbant sporto žurnalistu darbo laikas yra nenormuojamas.

Konferencija pasibaigė fotoreporterio T. Tumalovičiaus palinkėjimu būsimiems sporto žurnalistams, jog mintis reikia reikšti drąsiai, bendrauti paprastai, nesvarbu ar tai bus prezidentas, ar sporto žvaigždė.

Indrė Vaitkūnaitė, Dovilė Krivaitė, Karina Likaitė, Asta Daugirdaitė, Silvija Kačinskytė



Leave A Reply